Kas yra duomenų tinklas?
Duomenų tinklas yra infrastruktūra, kuri leidžia duomenims judėti iš vienos vietos į kitą. Tai gali būti fizinių arba bevielių ryšių, o esmė yra sukurti saugų ir efektyvų būdą duomenims perduoti tarp įvairių įrenginių ar kompiuterinių sistemų. Pavyzdžiui, namų bevielis internetas arba įmonės vidinis kompiuterių tinklas yra duomenų tinklai.
Klaidinga manyti, kad iki telegrafo išradimo žinutes žmonės siųsdavo vien tik pašto karveliais ar pasiuntiniais ant žirgų. Perduoti informaciją dideliais atstumais neperduodant jokio fizinio daikto žmonės išmoko gerokai anksčiau.
Pavyzdžiui, 1794 metais Prancūzija atidarė „vizualinio telegrafo” liniją Paryžius – Lilis, 190 km linijoje buvo 18 bokštų, kiekvienas jų turėjo vizualinio kodavimo įrenginį ir teleskopą.
Perdavimo greitis siekė neįtikėtinus 3 simbolius per minutę, šiandien tai atitiktų 0,0004 kbps su ~200 sekundžių delsa. Šiandieniniais standartais matuojant – atrodo juokinga, bet tai buvo „žaibernetas” lyginant su žirgais ar karveliais.
Netrukus toks tinklas buvo išvystytas nuo Belgijos iki Italijos ir apraizgė visą pietų europą. Tokiu „internetu” galėjo naudotis tik vyriausybės. Duomenų koduotėje buvo numatyti „srauto nukreipimo”, „pakartojimo“ ir „taisymo“ simboliai. Šiandien tai būtų „backspace”.
Kitaip tariant, tai ką mes galime apibūdinti kaip „duomenų tinklą“ prancūzai išvystė vos 10 metų po Ludwig van Beethoven 9-osios simfonijos premjeros, kai Charles Darwin vis dar buvo kelionėje su HMS Beagle, buvo likę 2 metai iki Samuel Colt revolverio išpopuliarinimo, 3 metai iki elektrinio telegrafo išradimo ir 6 metai iki atrandant Naująją Zelandiją.
Kas yra kibernetinė ataka?
Kibernetinė ataka – tai lyg virtualus „nusikaltimas“, kai piktnaudžiaujama kompiuterinėmis sistemomis ir/ar duomenų tinklais. Tai gali įtraukti viską nuo duomenų vagysčių ir kenkėjiškų programų įdiegimo iki interneto tinklų užtvindymo ir paties infrastruktūros sutrikdymo. Dažniausiai tokios atakos yra skirtos gauti neleistiną prieigą prie duomenų arba sukelti žalą kompiuterinėms sistemoms ir tinklams.
Taigi, jei „įsibrovimą į duomenų tinklą ir jo panaudojimą neleistiniems tikslams“ galime vadinti „kibernetine ataka“, tęsiame istoriją toliau:
1834 metais, broliai bankininkai François ir Joseph Blanc, prekiaujantys vyriausybės obligacijomis Bordo biržoje galvojo būdą pagreitinti biržos informacijos gavimą iš Paryžiaus, kuris įprastai trukdavo porą dienų. Įsivaizduojate ką reiškia biržos makleriui turėti 2 dienų pranašumą prieš konkurentus?
Jie papirko vieną „tinklo skirstytuvą”, kad prie standartinio vyriausybinio pranešimo „įterptų” papildomą simbolį, kuris jiems turėjo prasmę (kainos kyla ar krenta). Perdavęs tą simbolį, „tinklo skirstytuvas” iš paskos siųsdavo „backspace” simbolį, kuris reiškė „paskutinį ignoruok”.
To pakako, kad tas slaptas simbolis nukeliaudavo nuo Paryžiaus iki Bordo, bet į oficialius vyriausybės pranešimus nebūdavo įtrauktas. Tuo tarpu, „trojanas” su nuosavu teleskopu stebėdavo pranešimus ir laukdavo simbolio po kurio sekė „paskutinį ignoruok” ir perduodavo broliams Blanc’ams.
19 amžiaus hakeriai turėdami 2 dienų pranašumą prieš konkurentus, gavo ~100 žinučių su biržos svyravimais ir turtus krovėsi ~2 metus, kol jų veikimas buvo demaskuotas ir broliai stojo prieš teismą. Istorija būtų turėjusi kitokią baigtį, jei 1836 metais Prancūzija būtų turėjusi bent kokį įstatymą draudžiantį „piktnaudžiavimą valstybiniais duomenų tinklais“. Deja neturėjo ir pirmieji hakeriai buvo visiškai išteisinti.
